|
POPIEIUS BENEDIKTAS XVI
Laikas seminaristams
Brangs seminaristai!
Kai 1944 m. gruod buvau paauktas karin tarnyb, kuopos vadas kiekvieno i ms paklaus, kokios profesijos sieksime ateityje. A atsakiau, jog noriu tapti katalik kunigu. Tada leitenantas atkirto: „Jums reikt pasiiekoti ko nors kito. Naujojoje Vokietijoje kunig nebereikia.“ inojau, kad ta „naujoji Vokietija“ jau merdjo, ir po milinik suniokojim, kuriuos aliai utrauk ta beprotyb, kaip tik vl reiks kunig. Šiandien padtis visikai kitokia. Taiau ir iandien daugelis mano, kad katalikikoji kunigyst ne ateities profesija, bet veikiau priklauso praeiiai. Js, brangs biiuliai, nepaisydami toki prietar ir nuomoni, apsisprendte stoti Kunig seminarij ir leidots kunigikos tarnybos Katalik Banyioje link. Pasielgte tinkamai. Juk monms net pasaulio ir globalizacijos techninio valdymo epochoje reiks Dievo, parodiusio save Jzuje Kristuje ir subrusio mus pasaulin Banyi, kad su juo ir per j imoktume deramai gyventi ir suvoktume bei veiksmingai gyvendintume tikrojo mogikumo kriterijus. Kai mogus nebesuvokia Dievo, gyvenimas tampa tuias, visko bna per maa. mogus tada ieko prieglobsio svaigaluose ar smurte, kurie iandieniam jaunimui kelia vis didesn grsm. Dievas mus visus sukr ir todl pasta kiekvien. Jis toks didis, kad suranda laiko ms maiems dalykams: „Visi tavo galvos plaukai suskaiiuoti.“ Dievas gyvas ir jam reikia moni, kurie gyvent atsidav jam ir net j kitiems. Tapti kunigu tikrai prasminga: pasauliui reikia kunig, ganytoj, iandien, reiks rytoj ir visada, kol pasaulis egzistuos.
Seminarija yra bendruomen, keliaujanti kunigikosios tarnybos link. Tuo jau pasakytas labai svarbus dalykas: kunigu netampama vien savo igalmis. Reikia „mokini bendruomens“, norinij tarnauti bendrai Banyiai bendrabvio. Mesdamas vilgsn atgal savo seminarijoje praleist laikotarp, iame laike noriau irykinti kelis ios js kelions svarbius elementus.
1. Kas nori tapti kunigu, pirmiausia turi bti, anot ventojo Pauliaus, „Dievo mogus“ (1 Tim 6, 11). Dievas mums yra ne tolima hipotez, ne nepastamasis, pasitrauks al po Didiojo sprogimo. Dievas pasirod Jzuje Kristuje. Jzaus Kristaus veide regime Dievo veid. Jo odiuose girdime su mumis kalbant pat Diev. Todl svarbiausias dalykas kelyje kunigysts link ir visame kunigikajame gyvenime yra asmeninis santykis su Dievu Jzuje Kristuje. Kunigas nra kokios nors sjungos administratorius, mginantis ilaikyti ir padidinti jos nari skaii. Jis – Dievo auklys tarp moni. Jis trokta vesti pas Diev ir taip stiprinti tikrj moni tarpusavio bendryst. Štai kodl, brangs biiuliai, taip svarbu imokti gyventi palaikant nuolatin ry su Dievu. Sakydamas: „Nuolatos melskits“, Viepats, inoma, reikalauja ne nepaliaujamai kalbti maldos odius, bet niekada neprarasti vidinio ryio su Dievu. Ms maldos prasm ir yra ugdyti t ry. Todl svarbu dien pradti ir ubaigti malda, siklausyti Diev skaitant Rat, isakyti jam savo trokimus ir viltis, savo diaugsmus ir kanias, klaidas ir padk u visus graius dalykus ir taip visada turti j prie akis kaip savo gyvenimo atsparos tak. Tada vis labiau atpainsime savo trkumus ir imoksime save tobulinti, bet sykiu tapsime jautrs visiems graiems ir geriems dalykams, kuriuos kasdien priimame kaip savaime suprantamus, o ms dkingumas augs. Sulig dkingumu dids ir diaugsmas, kad Dievas arti ms ir mes jam galime tarnauti.
2. Dievas mums nra vien odis. Sakramentuose per fizinius dalykus jis dovanojasi mums asmenikai. Ms santykio su Dievu ir ms gyvensenos erdis yra Eucharistija. Jos ventimas, sitraukiant vidumi ir per tai susitinkant su paiu Kristumi, turi bti ms vis dien centras. Šventasis Kiprijonas evangelin praym „kasdiens duonos duok mums iandien“, be kita ko, aikino taip: „ms“ duona, duona, kurios, bdami krikionys, galime gauti Banyioje, yra pats eucharistinis Viepats. Tad „Tve ms“ praymu meldiame, kad jis mums tos „ms“ duonos duot kasdien, kad ji visada bt ms gyvenimo duona, kad prisikls Kristus, dovanojantis mums save Eucharistijoje, tikrai perkeist ms vis gyvenim savo dievikosios meils spindesiu. Norint tinkamai vsti Eucharistij, taip pat btina painti, suprasti ir pamilti konkret Banyios liturgijos pavidal. Liturgijoje meldiams kartu su vis ami tikiniaisiais – praeitis, dabartis ir ateitis susijungia vien diding maldos chor. Kaip rodo mano asmeninis kelias, imokti suprasti, kaip visa isirutuliojo, kiek daug tikjimo patirties gldi Mii liturgijos struktroje, kaip j suformavo daugybs kart malda, yra udegantis dalykas.
3. Svarbus ir Atgailos sakramentas. Jis moko pavelgti save taip, kaip mane mato Dievas, ir veria siningai save vertinti. Jis veda prie nuolankumo. Arso klebonas kart pasak: „Galite pagalvoti, jog neprasminga iandien gauti iriim, inant, kad rytoj vl darysite tas paias nuodmes.“ Taiau, pasak jo, pats Dievas umirta akimirk js rytojaus nuodmes, kad iandien suteikt savo malon. Net jei vis tenka nuolatos grumtis su tais paiais trkumais, labai svarbu prieintis sielos sulaukjimui, abejingumui, susitaikaniam su tuo, kad toks jau esu. Svarbu ilikti kelyje – be skrupulingumo, dkingai suvokiant, kad Dievas man vis i naujo atleidia, taiau ir be abejingumo, skatinanio nebesistengti tapti ventam ir geresniam. Leisdamas man atleisti, sykiu mokausi atleisti kitiems. Pripaindamas savo paties varganum, darausi pakantesnis ir supratingesnis artimo silpnumui.
4. Ilikite jautrs liaudies pamaldumui, visose kultrose skirtingam ir, kita vertus, panaiam, nes mogaus irdis galiausiai tokia pati. inoma, liaudies pamaldumas turi polink iracionalum, galbt kartais iorikum. Taiau j paniekinti bt visikai klaidinga. Per j tikjimas yra engs mogaus ird, taps jo jausm, proi, bendros jausenos ir bendro gyvenimo dalimi. Todl liaudies pamaldumas yra didelis Banyios turtas. Tikjimas, taps knu ir krauju. Liaudies pamaldum tikrai btina nuolatos varinti ir kreipti erd, taiau jis vertas ms meils ir mus paius realiai daro „Dievo tauta“.
5. Metai seminarijoje taip pat yra studij laikas. Krikionikajam tikjimui bdingas racionalus ir intelektinis matmuo, kuris yra esminis. Be jo jis nebt pats savimi. Šventasis Paulius kalba apie „mokslo pavyzd“, kuriam per krikt buvome pavesti (Rom 6, 17). Visi inote ventojo Petro odius, kuriais vidurami teologija grind racionalios, mokslins teologijos poreik: bkite „visuomet pasireng tikinamai atsakyti kiekvienam klausianiam apie jumyse gyvenani vilt“ (1 Pt 3, 15). Imokti gebti taip atsakyti yra pagrindin js studij seminarijoje uduotis. Primygtinai praau: studijuokite uoliai! Inaudokite studij metus! To nesigailsite. inoma, studij turinys danai atrodo tolimas krikionikojo gyvenimo ir pastoracins tarnybos praktikai. Taiau labai klaidinga visada ikart kelti pragmatinius klausimus: ar man to prireiks? Ar tai turi praktins, pastoracins naudos? Juk btina ne tik imokti tai, kas akivaizdiai naudinga, reikia painti ir perprasti vis vidin tikjimo struktr, kad jis tapt atsakymu klausimus moni, kuri, iorikai velgiant, viena karta nuolat keiia kit, bet kurie i pagrind lieka tokie patys. Todl svarbu prasiskverbti pro kintanius akimirkos klausimus ir suvokti, kokie atsakymai yra tikri atsakymai. Svarbu nuodugniai painti vis Šventj Rat, Senojo ir Naujojo Testamento vienyb, susipainti su Šventojo Rato tekst atsiradimo istorija, j literatriniu savitumu, suaugimu ventj knyg kanon, vidine dinamine vienybe, kuri, nors nra akivaizdi, bet visiems paskiriems tekstams suteikia pilnutin prasm. Svarbu painti Banyios tvus ir Susirinkimus, kuriuose Banyia mstydama ir tikdama sisavino esmines Rato itaras. Taip galiau tsti ir tsti: dogmatika vadiname pavieni tikjimo turini, j vieningumo, negana to, galiausiai paprastumo supratim – kiekvienas paskiras elementas galiausiai yra tikjimo vien Diev, kuris apsireik mums ir tas apsireikimas tebesitsia, pltot. Nereikia n atskirai sakyti, kad svarbu susipainti su esminiais moralins teologijos ir katalik socialinio mokymo klausimais. Akivaizdu, kokia svarbi ekumenin teologija, kaip svarbu painti vairias krikioniksias bendruomenes, turti bendr supratim apie didisias religijas ir imanyti filosofij – suprasti mogaus iekojimus ir klausimus, kuriuos nori atsakyti tikjimas. Taiau sykiu mokykits suvokti banytins teiss vidin btinyb bei jos praktines taikymo formas ir – nebijau to sakyti – j mylti: visuomen be teiss bt beteis visuomen, teis yra meils slyga. Toliau nebevardydamas noriu tik dar kart pasakyti: mylkite teologijos studijas, budriai suvokdami btinyb aknydinti teologij gyvoje Banyios bendruomenje, kuri sykiu su jos valdia yra ne teologijos mokslo prieyb, bet slyga. Be tikinios Banyios teologija nustoja bti savimi ir virsta vidins vienybs stokojaniu vairi disciplin rinkiniu.
6. Kunig seminarijoje praleisti metai taip pat turi bti mogikojo brendimo laikas. Kunigui, lydiniam kitus gyvenimo kelyje iki mirties vart, labai svarbu ir paiam ilaikyti deram irdies ir intelekto, proto ir jausmo, kno ir sielos pusiausvyr ir ilikti mogikai „vientisam“. Todl krikionikoji tradicija su „dievikosiomis dorybmis“ visada sujungdavo mogikosios patirties, filosofijos atrastsias „pagrindines dorybes“ ir apskritai sveik etin monijos tradicij. Laike filipieiams tai labai aikiai sako Paulius: „Pagaliau, broliai, mstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, myltina, giriama, – apie visa, kas dorybinga ir lovinga“ (4, 8). Tai apima ir lytikumo traukim asmenybs visum. Lytikumas yra Krjo dovana, bet sykiu ir uduotis, susijusi su mogaus vystymusi. Jei lytikumas netraukiamas asmen, jis subanalja ir virsta griaunamja jga. Tai iandien rodo daug pavyzdi ms visuomenje. Pastaruoju metu labai apgailestaujant teko konstatuoti, kad kai kurie kunigai, lytikai piktnaudiaudami vaikais ir paaugliais, sutep savo kunigikj tarnyb. Uuot prisidj prie asmen mogikosios brandos ir buv jiems pavyzdys, jie savo piktnaudiavimais padar didel al, dl kurios jauiame stipr skausm ir apgailestaujame. Todl daugeliui moni ir jums patiems gali kilti klausimas, ar gerai tapti kunigu, ar celibatas yra prasmingas mogaus gyvenimo kelias. Taiau labiausiai papiktinantis piktnaudiavimas negali diskredituoti kunigikosios misijos, kuri ilieka didi ir tyra. Ai Dievui, visi pastame tikjimo iugdyt kunig, akivaizdiai liudijani, kad iame luome ir kaip tik celibatiniame gyvenime galima pasiekti tikresnio, tyresnio ir brandesnio mogikumo. Tai, kas vyko, turt, tiesa, padaryti mus budresnius ir atidesnius, kad Dievo akivaizdoje siningai savs paklaustume, ar to jis i mans nori. Nuodmklausi ir js vyresnij uduotis – lydti jus ir padti iame apsisprendimo kelyje. Esminis js kelio elementas – praktikuoti pamatines mogiksias dorybes velgiant Kristuje apsireikus Diev ir visada leistis jo apvalomiems.
7. Kunigikojo paaukimo pradmenys iandien vairesni ir skirtingesni negu ankstesniais metais. Apsisprendimas tapti kunigu iandien danai isikristalizuoja jau gijus pasaulietin profesij. Jis danai iauga bendruomense, ypa sjdiuose, skatinaniuose bendr susitikim su Kristumi ir jo Banyia, dvasin patirt ir diaugsm tarnauti tikjimui. Jis subrsta asmenikai susiduriant su mogaus bties didybe ir vargu. Tad kandidatai kunigus gyvena visikai skirtinguose dvasiniuose emynuose. Gali bti sunku atpainti bsimos uduoties ir dvasinio kelio bendrus elementus. Štai todl seminarija yra tokia svarbi kaip keliaujanti bendruomen, pranokstanti vairias dvasingumo formas. Sjdiai yra puikus dalykas. inote, kaip branginu ir myliu juos kaip Šventosios Dvasios dovan Banyiai. Taiau jie vertintini pagal atvirum tam, kas tikrai katalikika, visos Kristaus Banyios, kuri, nepaisant visos vairovs, yra tik viena, gyvenimui. Kunig seminarija – tai metas, kai mokots drauge ir vienas i kito. Kartais galbt nelengvame bendrabvyje turite imokti didiadvasikumo ir pakantos, vienas kit ne tik paksti, bet ir praturtinti, kad kiekvienas prie visumos galt prisidti savo savita dovana, o visi tarnaut tai paiai Banyiai, tam paiam Viepaiui. Ta pakantos, maa to, vienas kito primimo ir tarpusavio supratimo Kristaus Kno vienybje mokykla yra vienas svarbiausi js studij met seminarijoje element.
Brangs seminaristai! Šiomis eilutmis norjau jums pasakyti, kaip danai kaip tik iais sunkiais laikais apie jus galvoju ir kaip arti js esu maldoje. Melskits ir u mane, kad gebiau tinkamai tarnauti, kol to nors Viepats. Js pasirengimo kunigystei kelyje patikiu jus motinikai globai Marijos, kurios namai buvo grio ir malons mokykla. Telaimina jus visus visagalis Dievas – Tvas ir Snus, ir Šventoji Dvasia.
Vatikanas, 2010 m. spalio 18-oji, Šventojo evangelisto Luko vent
Js Viepatyje BENEDICTUS PP. XVI ______________________________________
Vert „Banyios inios“, 2010 m., Nr. 20.
|